Panevėžio takai

Trasos ilgis: ~ 1,8 km

Kaip nuvykti: Iki miesto patogu atvykti nuosavu automobiliu, tarpmiestiniais autobusais.  Miestiečiai iki centro gali atvykti dviračiais, nuosavomis mašinomis bei viešuoju transportu:  maršruto pradžioje artimiausia stotelė – Savivaldybė (1, 3, 4, 5, 6, 8, 10, 14, 15 autobusai), pabaigoje – A. Smetonos gatvė (4, 6 autobusai).

Danga: asfaltas, tinkelės, žvyruoti takai.

Privalumai: vaizdingas maršrutas, senamiestis.

Trūkumai: Daug žmonių, kai kuriose maršruto vietose – judrus eismas.

Pasivaikščiojimą siūlome pradėti trinkampio formos Laisvės aikštėje, kuri yra laikoma Panevėžio širdimi. Į ją per visus miesto gyvavimo amžius suėjo stambiausios gatvės, čia visada pulsavo gyvenimas: valdžia, mainai, malonumai.  Aikštės istorija glaudžiai susijusi su antrosios Nepriklausomybės atkūrimo įvykiais. 1988 metų spalio 21 dieną virš Panevėžio dramos teatro iškilmingai suplevėsavo tautinė vėliava, ją iškėlė režisierius Juozas Miltinis. Svarbius istorinius įvykius primena aikštėje 1930 m.  pasodinti du ąžuolai – Vytautui Didžiajam pagerbti ir Lenkijos okupuotam Vilniui atminti.Panevezys 3

Perėjus aikštę galite išvysti J. Miltinio Dramos teatrą (Laisvės a. 5), kuris  oficialiai  buvo atidarytas 1941 m. Laisvės aikštėje taip pat puikuojasi 2007 metais atidengtas paminklas Juozui Miltiniui, minint jo 100-ąsias gimimo metines. Paminklas sukėlė daug diskusijų – bronzinio režisieriaus galvoje kyšo ragiukai.

Perėjus Elektros g., atsidursite prie Senvagės – Panevėžio miesto vizitinė kortelės. 1928 metais miestiečiams buvo liepta supilti pylimą, kad patvinęs Nevėžis nebeardytų kairiojo kranto. Čia vyksta dainų šventės, šokių festivaliai, o per pasaulio ultratriatlono čempionatus Senvagė primena Olimpines žaidynes. Senvagės grožis – ne vien raibuliuojantis vandens paviršius trijų hektarų plote, bet ir  jos viduryje į dvylikos metrų aukštį vandenį šaunantis fontanas. Vasarą Senvagės prieigos žavi dekoratyviniais augalais, puikiai sutvarkyta veja. Žiemą vaikai ant užšalusio ledo įsirengia čiuožyklą, o aštrių pojučių mėgėjai slidinėja rogutėmis nuo Senvagės šlaitų. Čia galite pasigrožėti kunigaikščio Aleksandro paminklu, o šalia paminklo esančiame skverelyje mielai renkasi tiek jaunimas, tiek vyresni žmonės.

PanevezysPasivaikščiojimą ties Senvage siūlome tęsti dešiniąja jos puse. Ties Senvage rikiuojasi dalis miesto Skulptūrų parko. V.Tallat-Kelpšos sukurtas „Balnas dviem“ dažnai vilioja prisėsti ne tik vaikus, bet ir suaugusius Senvagės lankytojus. Norinčiuosius pailsėti, o galbūt net atsiriboti nuo aplinkinių labiau traukia „Suolelis vienišam“. Laipteliais nusileidę prie vandens panevėžiečiai gali ne tik palesinti antis, bet ir apžiūrėti granito akmenų kompoziciją „Gražūs“. Kai kurias skulptūras sunku pastebėti – pavyzdžiui, Senvagėje po eglaitėmis slepiasi latvio D.Volkovo kurtas „Paparčio žiedas“. Su sportu susijusi skulptūra – „Šachmatininkas“. Jo autorius skulptorius R.Diržys prototipu pasirinko skandalingąjį amerikiečių boksininką Maiką Taisoną. Autorius tvirtina, kad tai – pirmas paminklas Lietuvoje, pastatytas afroamerikiečiui. Viena iš itin reikšmingų skulptūrų – „Vėžys“. Panevėžiečius į Senvagės vandenis įplaukęs „Vėžys“ džiugina jau kelis dešimtmečius ir yra laikomas Panevėžio simboliu.

Pasivaikščiojimą toliau galima tęsti Nevėžio pakrante, o tada apsisukti ir grįžti pro kitą Senvagės pusę. Pasigrožėjus miesto centru, pasivaikščiojimą siūlome užbaigti draugiškame mažyliui lietuviškų patiekalų restorane „Provincija“ (Vasario 16-osios g. 6).